Toliau pateiktas turinys išverstas iš kinų kalbos naudojant mašininį vertimą be papildomo redagavimo.
Japonų kalbos vertimas į kinų kalbą yra vienas iš dažniausių vertimo darbo iššūkių, ypač dėl kalbos struktūros, kultūrinio fono ir gramatikos skirtumų, dėl kurių vertimo procesas yra labai sudėtingas. Vertant iš japonų kalbos, kinų kalbos vertėjai dažnai susiduria su daugybe sunkumų, ypač susijusių su gramatikos skirtumais, žodyno pasirinkimu, garbės pavadinimais ir žodine raiška. Šiame straipsnyje bus išsamiai nagrinėjami šie vertimo sunkumai ir pateikti atitinkami sprendimai.
1. Japonų kalbos gramatikos skirtumai
Gramatiniai skirtumai tarp japonų ir kinų kalbų yra vienas iš dažniausių vertimo sunkumų. Japonų kalboje sakinių struktūra paprastai yra tokia: „subjektas + objektas + tarinys“, o kinų kalboje ji yra lankstesnė, ypač šnekamojoje kalboje, kur tarinio veiksmažodžio padėtis gali keistis priklausomai nuo konteksto. Be to, japonų kalboje gramatiniams santykiams nurodyti naudojamos dalelės, o kinų kalboje – žodžių tvarka ir funkciniai žodžiai (pvz., „de“, „lai“ ir kt.). Sprendimas: verčiant pirmiausia reikia suskaidyti japonų kalbos sakinius, suprasti kiekvienos dalies gramatines funkcijas ir tada atlikti pagrįstus pakeitimus pagal kinų kalbos gramatikos taisykles. Pavyzdžiui, japonų kalboje „が“ arba „は“ paprastai naudojami kaip subjekto žymekliai, o verčiant subjektą galima numanyti iš konteksto ir pakoreguoti sakinio struktūrą. Be to, įprastus invertuotus sakinius arba sakinius su praleistais subjektais japonų kalboje reikia papildyti arba perrašyti pagal kinų kalbos įpročius.
2. Žodyno pasirinkimo sunkumai
Kai kurie japonų kalbos žodžiai neturi tiesioginių atitikmenų kinų kalboje, todėl žodyno parinkimas yra didelis vertimo sunkumas. Pavyzdžiui, japonų kalbos žodis „おরれ様“ neturi visiško atitikmens kinų kalboje. Nors jį galima versti kaip „sunkus darbas“ arba „sunkiai dirbote“, kontekstas ir posakis nėra visiškai suderinti. Sprendimas: susidūrę su žodynu, kuris tiesiogiai neatitinka, vertėjai turi atlikti atitinkamus pakeitimus, atsižvelgdami į kontekstą. Pavyzdžiui, tokiems posakiams kaip „išsekęs“ galima pasirinkti skirtingus vertimo metodus, atsižvelgiant į konteksto formalumą. Be to, kai kuriems žodynams, turintiems kultūrinių ypatybių, galima pasirinkti aiškinamąjį vertimą arba naudoti papildomus sakinius su paaiškinimais, kad tikslinės kalbos skaitytojai suprastų.
3. Garbingos ir kuklios kalbos vertimas
Pagarba ir kuklumas yra svarbūs japonų kalbos bruožai, o kinų kalboje panašių posakių nėra. Todėl, kaip išversti pagarbos ir kuklumo posakius iš japonų kalbos į kinų kalbą, yra didelis vertimo sunkumas. Japonų kalboje pagarbos ženklai atsispindi ne tik veiksmažodžių kaitoje, bet ir specifiniame žodyne bei sakinių struktūrose, tokiose kaip „ございます“ ir „おっしいる“, į kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį. Sprendimas: Verčiant pagarbos ženklus į japonų kalbą, vertėjai turi atsižvelgti į kinų kalbos raiškos įpročius ir kultūrinę kilmę. Oficialiomis progomis galima rinktis pagarbos ženklus, tokius kaip „tu“, „gui“ ir kt.; šnekamojoje aplinkoje pagarbos ženklus galima tinkamai praleisti. Be to, kai kurie pagarbos ženklai japonų kalboje gali būti perteikiami keičiant toną, pavyzdžiui, „おっし동る“, kurį galima versti kaip „sakyti“, ir perteikti pagarbą per kontekstą.
4. Praleidimo reiškinys japonų kalboje
Japonų kalboje kai kurie sakinio komponentai dažnai praleidžiami, ypač šnekamojoje kalboje. Pavyzdžiui, japonų kalboje dažnai praleidžiamas veiksnys „きまか?“, o „きまか?“ gali būti verčiamas kaip „eiti?“, tačiau praleistą dalį kinų kalboje dažnai reikia patikslinti. Dėl šio praleidimo reiškinio vertėjai turi nustatyti praleistas dalis pagal kontekstą. Sprendimas: verčiant būtina papildyti praleistas dalis pagal kontekstą. Pavyzdžiui, japonų kalboje šnekamojoje kalboje praleidžiamas veiksnys „きまか?“, tačiau verčiant į kinų kalbą, atsižvelgiant į situaciją, reikėtų pridėti tokius veiksnius kaip „jūs“ arba „mes“, kad būtų užtikrintas sakinio vientisumas ir raiškos aiškumas.
5. Kultūrinių skirtumų įtaka vertimui
Japonų ir kinų kultūrinė kilmė skiriasi, todėl sunku išversti tam tikras posakius ar įpročius tiesiogiai atitikti vertimo kriterijus. Ypač kalbant apie papročius, tradicijas ir socialinį etiketą, vertimui gali reikėti kultūrinių pritaikymų. Pavyzdžiui, japonų kalboje „いただきます“ ir „ごちそうさました“ kinų kalboje neturi visiškai atitinkamų posakių, todėl verčiant reikia atsižvelgti į kultūrinius skirtumus. Sprendimas: Tokiu atveju vertėjai turi turėti tam tikrą tarpkultūrinio sąmoningumo lygį. Konkrečiai kultūrai būdingiems posakiams galima naudoti kultūrinį adaptacijos vertimą arba pateikti papildomą aiškinamąjį vertimą, kad padėtų tikslinės kalbos skaitytojams suprasti. Pavyzdžiui, „いただ〚す“ galima išversti kaip „Pradėjau valgyti“, o „っちそうした“ gali būti išversta kaip „Ačiū už svetingumą“ su atitinkamomis anotacijomis ar paaiškinimais.
6. Nuotaikos dalelės ir prieveiksmiai japonų kalboje
Japonų kalboje yra daug modalinių žodžių ir prieveiksmių, vartojamų kalbėtojo emocijoms, požiūriui ar tonui išreikšti. Šios modalinės dalelytės ir prieveiksmiai dažnai neturi tiesioginio atitikmens kinų kalboje. Pavyzdžiui, japonų kalboje tokios dalelytės kaip „ね“, „よ“ ir „かな“ kinų kalboje neturi visiškai tų pačių dalelyčių. Sprendimas: Verčiant galite vartoti atitinkamus toninius žodžius kinų kalboje pagal konteksto poreikius. Pavyzdžiui, „ね“ galima versti kaip „ba“ arba „teisinga“, o „よ“ – kaip „o“ arba „ah“. Tinkamų toninių žodžių pasirinkimas pagal kontekstą gali išsaugoti originalaus teksto toną, o vertimas tampa natūralesnis.
7. Ilgų ir sudėtinių sakinių tvarkymas
Japonų kalboje įprastos ilgos ir sudėtinės sakinių struktūros kartais sukelia iššūkį vertėjams, kaip suskirstyti sakinius. Japonų kalboje sudėtiniai sakiniai jungia įvairius sakinio komponentus dalelėmis ir jungtukais, o kinų kalboje ilgiems sakiniams dažnai reikia pakoreguoti sakinių struktūras, kad jie būtų aiškiai išreikšti. Sprendimas: Sudėtingus ilgus arba sudėtinius japonų kalbos sakinius vertėjai gali suskirstyti pagal jų reikšmę ir supaprastinti į kelis trumpesnius sakinius, kad jie atitiktų kinų raiškos įpročius. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į kiekvieno sakinio komponentų ryšius, kad būtų išvengta neaiškios logikos ar netikslios raiškos vertime.
8. Santrauka
Japonų kalbos vertimas į kinų kalbą yra sudėtingas procesas, susijęs su įvairiais sunkumais, tokiais kaip gramatikos skirtumai, žodyno parinkimas, garbės pavadinimai ir žodinė raiška. Išsamiai išanalizavus šiuos vertimo sunkumus, galima pastebėti, kad kiekvienam sunkumui yra sprendimas. Vertėjai turi turėti tvirtą kalbos pagrindą, lanksčiai vartoti kalbos įgūdžius ir būti jautrūs tarpkultūriniam interesui, kad galėtų geriau atlikti vertimo darbą iš japonų kalbos į kinų kalbą. Šių sunkumų sprendimas japonų kalbos vertimo procese gali ne tik pagerinti vertimo tikslumą ir sklandumą, bet ir skatinti abipusį supratimą bei bendravimą tarp dviejų kalbų ir kultūrų.
Įrašo laikas: 2025 m. balandžio 24 d.